BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šildyk lukštelį. Lukštenk.

2008-02-12 parašė Rainbowgirl


Dienos praeina, viskas ilgainiui grįžta i savo vėžes


Lieka nežymus prisiminimai, laikas užgydo žaizdas.


Kaip vakar pasakė S. ” Jei iš tikrųjų būtum laiminga, dabar tikriausiai skraidytum”.
O aš ir skraidau, tik nebe taip kaip Tada. Nebe. Nes sparneliai buvo pakirpti ir dar neataugo. Ataugs?
Pavasariais paukščiukai ritasi iš kiaušinių. Ir aš išsirisiu. Tik išperėk tu mane, išperėk.

Rodyk draugams

Nesvarbiai

2008-01-20 parašė Rainbowgirl

Kai tenka rinktis, ar ir toliau gyventi praeitimi, kuri galbūt niekada negrįš, ar kurti naują gražią ateitį - aš rizikuoju. Žengiu į priekį. Ir nenorėdama skaudinti kitų šiek tiek žeidžiu save. Viską užglostys vėjas, laikas ir švelnūs prisilietimai tamsoj. Kartais mąstau, jog per greitai užaugau.

Rodyk draugams

Dangumi kvėpuoju.

2007-12-29 parašė Rainbowgirl
   

    Senų senų blogo įrašų, kaip ir kai kurių dienoraščių puslapių, tikriausiai geriau neskaityti. Senos svajonės, išsipildę ir ne, kvaili pasipiktinimai ir beveik visi pamatymai dabar skamba kažkaip juokingai. Netgi per daug graudžiai. Ašaros - jų man dabar mažiausiai reikia. Nebent iš džiaugsmo. Tokių kaip užvakar - kai praeitis trumpam grįžo. Nes galbūt Kalėdos iš tikrųjų yra stebuklų metas, tik tie stebuklai būna tokie maži ir nepastebimi, kad pamažu mes imame jais nebetikėti.
O aš tikiu. Ir jūs tikėkit.
 
    Metams baigiantis esu pilna dėkingumo, kurį išreiškiu šiek tiek per tyliai, naujų siekių ir kažkokių vidinių virpuliukų. Galbūt taip ir liks neištarti daugybė nuoširdžių “ačiū”, už tai, ko mane šiais metais išmokė, ką leido pajausti, suprasti, patirti, netgi netekti. Už dalintas šypsenas, džiaugsmus, net įžeidimus. Už tai, kad buvo šalia.

Įkvėpsiu gabalėlį dangaus. Ir lengvumu užsipildžiusiais kvėpavimo takais sutiksiu tai, kas manęs laukia.

Rodyk draugams

Cukrini ežiuk, palysk po mano skėčiu.

2007-12-12 parašė Rainbowgirl
Kartais, kai labai labai užsinoriu, sugebu užuosti tą kvapą, kurio mano namuose net nebuvo. Jo kvapą.
O po mano spalvotu skėčiu dar yra pakankamai vietos. Nors iš tiesų, aš pavydžiu tiems, kuriems esant kartu joks lietus nebaisus.
O mes du cukriniai žmogeliukai. Tuo pačiu metu Kartu ir Atskirai.
Savotiškai laimingi.

Vienkartinė laimė. Praradus Tikrąją kolkas užtenka ir tokios.

- Jeigu tu ežiukas, tai kodėl nesibadai?

Rodyk draugams

Šnibždėk.

2007-12-08 parašė Rainbowgirl
    Gaivaus oro sūkuriukai skverbiasi pro pravirą langą.

Namuose vis dar tvyro cinamoninių smilkalų aromatas…

Ir gera viduje kažkaip.

Pastebėjau, jog imu šypsotis nei iš šio, nei iš to, o grotuve vėl sukasi dainos persmelktos šiluma.

Ir, žinot, man gera!

Nes aš ir vėl galiu spinduliuoti džiaugsmą kitiems.

Nes ir vėl tyliai į ausį šnibždu “Pasiilgau.” .

Gyvenimas vėl spalvotas. Ir netgi galbūt šiek tiek rožinis. Trumpam.

Šnibždėk, kad esu reikalinga.

Rodyk draugams

744 valandos tylos.

2007-08-30 parašė Rainbowgirl
Tas balsas. Po 744 valandų tylos. Virpu visa visa. Vis dar. Nes žinau - Jis grįžo.

Ir net jeigu rytoj mūsų Laimė baigsis aš būsiu laiminga. Laimingiausia. Nes patyriau tai, ko kiti nepatiria per visą savo gyvenimą.

Rodyk draugams

Tęsiam. Tolyn.

2007-08-25 parašė Rainbowgirl
Blogas mintis nuvijau šalin. Iškart pasidarė geriau. Laukimo laikotarpis eina į pabaigą. Žiūrėsim kas bus.

O ką jei virpuliukų nebejaučiu? Tik prisirišimą…  Ir  žodis  “myliu”  tapo kažkoks nebetoks.

Gėda, jog drįstu abejoti savo jausmais.

Dar vakar mamai aiškinau, jog tai ką sapnuoji, yra tai, kas slypi giliai tavo pasąmonėje. Ėmiau ir susapnavau išdavystę. Taip, dar vieną.

Žengiu tolyn.

Rodyk draugams

Žudančios šypsenos. Kaltės pavėsy…

2007-08-22 parašė Rainbowgirl
Sena užslėpta simpatija tapo nauja nepaslėpta simpatija. Jis buvo
teisus. Iš manęs tikėtis galima visko. Jaučiuosi kalta. Prieš save, Jį
ir Kitą Jį. Jaučiuosi kalta, bet nesigailiu. Dėl to dar labiau gėda.

Griaunu pasitikėjimo sieną ir vėl statau. Ar Jis leis ją pradėti statyti dar kartą?

Reamon - tonight.mp3

“You killed me with your smile…”

Aš tiesiog nesugebu tos šypsenos ir to žvilgsnio išmesti iš savo galvos.

Kas man darosi??

Rodyk draugams

[Ne]grįžtu.

2007-08-19 parašė Rainbowgirl
Aštuonis mėnesius nesilankiau čia. Daug. Gyvenau sau, rašiau sau. Jausmai nuo šiol gyvena storuose sąsiuviniuose spalvotais viršeliais. Sąsiuviniai pripildyti nuo pradžios iki galo. Nuo galo iki pradžios. Mėlynu rašalu.

Užuolaida ropoja voras. Toks mažas ir išsigandęs. Visai kaip ir aš šiandien. Dėl kvailų, mažų ir didelių gyvenimo klaidelių klaidų…

                                                                   - Ji tik suvilioja ir palieka. Ji tokia.

                                                                   - Tu irgi taip elgiesi?

                                                                   - Ne. Aš blogesnė.

Rodyk draugams

Tyliu…

2006-12-01 parašė Rainbowgirl
Esu kvaila kvaila mergiote.  Again and again… Zmones mokosi is savo klaidu, tai galbut as ne zmogus, nes man niekaip nesigauna pasimokyt. O gal dar ne laikas.
Tuo kuo noreciau patiketi pati, bandau itikinti kitus. O jie supranta kad tai netiesa, nes per daug gerai mane pazista.

- tai tu ir vel bandysi nuo visko pabegt?
- (tyliu)
-sekmes!

Rodyk draugams